kothbiro
kothbiro - artinasi lietus...
Šiandien visą dieną lašai kapsėjo į mano stoglangį. Gerai, kad didžiausias kelias, kurį sukoriau, buvo iki virdulio apačioje virtuvėje kavytei uzplikyt ir maisto katinukams pataisyt.
O nosį buvau įbedusi į kalną darbų, kuriuos ramiai vieną po kito pradedu įveikt...
15d. lyg laukčiau gimtadienio dar vaikystėje... Bet tas jausmas daug paslaptingesnis... Lyg nedrįstum apie tai svajoti, tik sulaikius kvapą lauki. Kas bus...
Marhaba
Laikrodis pradeda mušti paskutines 16 dienų iki kelionės. Visa laimė, kad kai kuriuos reikalus lietuviškai ekonomiškai susiderinau per abi šalis: nuo stabligės, difterijos, poliomielito, hepatito A ir vidurių šiltinės nemokamai prasisukau britų salose, o geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos skiepai kur kas pigesni pasitaikė Lietuvoje. Nors milijonais skiepų dar galėčiau prisifarširuoti, man regis, kad pakaks.
Taigi, vieną riebų pliusą šalia visų pasirengimo darbų jau pasidėjau.
Vizą po visų lenkiškų nuotykių susižvejojau. Pasirodo, pasas su viza buvo parvažiavęs kur kas anksčiau. Bet kaimynas lenkas - kadangi manęs tuo metu namuose nebuvo - paštininkui atnešus dokumentus atsisakė juos priimti, kažką nepagarbiai subambėjo ir sumosiskavo paštininkui, o pastarasis kaip tikras anglas džentelmenas nepakenčiantis pažeminimo, peštis nesirengė, bet nė nemirktelėjęs išsiuntė visą siuntinėlį atgalios į Kenijos ambasadą. Jau neprisimenu, kada buvau taip supykus. O labiausiai - dėl nepaaiškinamo bukumo. Pasirodo, jaunuolis iš vakaro buvo tiek padauginęs, kad dar iš ryto alkoholio buvau daugiau jame nei kraujo. Visa laimė, kad Lietuva turi ID korteles. Nes Lietuvą tąkart būčiau mačius kaip savo ausis. Bėda su tokiais kaimynais.
Dabar jau kuris laikas vakarais pavyzdingai prisėdu prie vienos bendruomenės - Hospitality Club - profilių, mat į Afriką keliaujam ne tik turisto takais mint, bet su vietiniais žmonėmis susipažinti, ir iš jų lūpų daug ką išgirst ir suprast.
Tokios kelionės man pačios įsimintiniausios. Dar dabar galiu praskleist apdulkėjusius prisiminimus iš keliavimo "tiesiog va taip" po Egiptą, Jordaniją ar Izraelį. Ir niekada tų akimirkų neišsižadėsiu...
Taigi, sumedžiojau gana patrauklius kelis kontaktus, skubiai apsikeitėme džiaugsmingais šūksniais... Po trupinį viskas dėliojasi į prasmingą kepalą... Gal tik giliai viduje visko vokiškai suplanuot neketinu. Nes mėgstu eiti "pagal širdį". Vis tiek visko aplankyt nepavyks, bet tie momentai "dabar jaučiu, kad sukti reikia čia" visada sužvejoja po kokį kokybišką nuotykį.
p.s. bent jau iš padorumo noriu savo pavargusion galvelėn dar sumest kelis žodelius. Marahaba. Labas, kaip laikais. Suahili kalba...
lietaus laikrodis
palikau dienorasti drauge su zieminiais obuoliais puti, o pati isejau kalbetis su fejomis... nea, fejos nusileido pas mane...
tulpes ilsisi ir kantriai laukia.. vaikai krykstauja mirkdami savo vaikysteje. cia jie is jos issilaksto daug greiciau...
nedristu spalvinti savo sielos iskylavimu zodziais. suvargsiu ir visos sventos minutes susirauksles...
prietaringieji nedristu sakyti...
o as sakau... laiminga... dabar....
mano senieji batai saukiasi amzino atilsio... dar nepapriestaravo savo misijai tik delto, kad pastarosiomis savaitemis kantriai mindau asfalta, o ne imirkusius kelius... pries dvejeta valandu saule brukosi kaitinti rytinio miego, dabar jau tykiai kapsi debesys palangen... kur cia bekeliausi...
ne tik pieniska arbata saldinta dvejais cukrumis varsto mano britiskos kasdienybes batraiscius... nebedejuoju minkydama kodus - sezamai atsiverk seniai nebegalioja ciferblato rasmenyse ispaustoje visuomeneje... regis pasiduodu britiniam vasaliskumui...
meluoju..
laiko kareiveliai sujudo ir cia... gal astriau galasdami kirvius nei prancuzai... antradieni anglija streikavo... gal gerai mums - darban eit nereikejo... visi metro pasake "siandien vaiksciokit peskom"... ir ka tu sau... nuolankieji sistemai del pavojaus pensijoms isdriso netipiniam "ne"...
keleta sestadieniu pluduriavau ekstazeje... kurybos terapija, kur procesas patrauklesnis nei rezultatai, sveikai maitinantis siela... o jei dar tavosios mintys godziai isgeriamos panasaus skonio zmogeliuku, gali ir visai istirpti oranziniame lietuje...
nutrukau sau
palikau dienorasti drauge su zieminiais obuoliais puti, o pati isejau kalbetis su fejomis... nea, fejos nusileido pas mane...
tulpes ilsisi ir kantriai laukia.. vaikai krykstauja mirkdami savo vaikysteje. cia jie is jos issilaksto daug greiciau...
nedristu spalvinti savo sielos iskylavimu zodziais. suvargsiu ir visos sventos minutes susirauksles...
prietaringieji nedristu sakyti...
o as sakau... laiminga... dabar....
pas kalniecius...
Jejujejumjejum
Tai bent laikas isismagino pasilakstyt. Tai jau kaip Ramzis, suo teveliu, nuo grandines atitrukes, pakojuos tik ir dulksta. Visa praeita savaite biciulis austras, dar nuo neseno izraelinio laiko, sveciavos. Dienomis jis zmogus apylinkemis smizinejo ir netgi komplimentu newcastliui pazere. O kaip ir pridera seniems geriems laikams, negi savaitgali nusedesim? nea.
O cia pasitarnavo ir mano brangiausiu zmogu pinigine dovana - sumasciau, kad jeigu mano batuota svajone turi pildytis, tai kuo anksciau, tuo geriau. Galu gale... Skotija... Aisku susigraibem koki pigesni reisa traukiniu (antraip tai cia luptum kaip burzua), ir po darbines savaites - i kelia. Tvarkingai sulaukem traukinio, susiradom kur kokia vieta ir... vidurkely BE ABEJO - musu laukia staigmenos."Jusu bilietas sitam traukiniui negalioja. Jums priklauso vaziuoti sekanciu traukiniu" upps... "Jis isvyksta uz 20 minuciu, taciau... jis nestoja toj stotelej, kurioj mes stosim. sori. " bllyyyn. "o jei pirkt nauja bilieta?" smakras tik atvipo isgirdus, ir nutarem geriau jau nesdintis is traukinio. ir visai nesvarbu, kad buvom apmeluoti aptarnaujancio personalo, ir guzciodami peciais siule pirkt nauja bilieta. na jau nea...
tradiciskai?i kelia tranzu. atsistojom. ranka kils. o jau lediniai zvilgsniai taip nugloste, kad nejauku visai. hmm... "balsuojam" sau, nutare kad 3 valandos bus riba. vienas zmogeliukas priejo ir smarkiai vietine kalba dosniai pasidalijo ziniomis apie geresne tranzo vieta. puse mylios. oplia. moteriske sustojo. sako, jus turit uzsirasyt and lapo. pati terbelej surado rasikli ir paskubomis brukstelejo and darbinio lapo "edinburg". hehe, ne visai taisyklingai, bet argi mums rupejo. juolab, kad kita masinyte nesibodejo sustoti lygiai po keliu minuciu. ka gi. mano svajone patranzuoti uk pasipilde. sedejau visa patenkinta, valgiau skotijos priangio kalvas. kaip jau po to ir suzinojom, berwick upon tweed, zymi istorines ir siaip ribas tarp anglijos ir skotijos. taigis, viskas taip, kaip ir turi buti. pasiplepejom su exhipiu veterinaru, ir sis mus iki pat edinburgo ir atbildino. se jums traukiniai, mintyse kystelejau liezuvi.
joooo. edinburgas garbes zodis turi savo zavesio. roma. taip. barselona. aha. bet edinburgas tikrai spardosi tarp pirmuju mano sarase. kazkas tokio. sutemoj iriedejom, tai ta vidurmiesti pilis ant lavos kalvos labai jau garbingai mus pasitiko. nusmirinom iki stoties suzinoti apie galimas hosteliuku susispietimo vietas. ir be abejo, mums ir cia turi ivykt kas nors idomesnio. skotukas, seneliokas, gudriai aki mirkt mirkt. vaaaaaaarge, ir kur man tai matyta. taigi skotas, o jau budo - tikras arabas. issitraukes kelias nuotraukas ir sveciu knyga, jis mums pradejo burti, kad jo vieta pati istabiausia. isodines savo automibiliukan jis net nuveze i kelias vietas pasiklaust, kur pigiau - pas ji ar ten. ir ka jus, nemeluota. bevezdamas mums, jis kaip uzsuktas rode visas zymesnes vietas, nepamirsdamas ivardinti kiekvieno indu, kinieciu, arabu restoraneliu, supermarketu, kino teatru ir baru. taigis jau nuo pat pirmu minuciu, buvom uzversti tukstanciu ir viena informacija. 99% - bereikalingos :)
murmedamas murmele, jis pasilde zmonos pataisyta vakariene. filipiniete pasirodo. isikurem visai jaukiai.
visa kita diena is koju iskrist buvo galima. Robertas ejo pilin, o as pasirinkau meditacija aplink pili. Dangus - pasakiskai zydras su baltos vatos klostem. Pilies kuorai isikniaube i mane ir nepaleido manes kokia valanda. miesto baznyciu - kurios daugelis dabar glaudzia savyje ne Dievo namus, bet barus ir hostelius - bokstai dvelke tokia imantria senove. popiete - skotijos muzieju ir modernaus meno galerija. labai geras derinys - praeitis ir dabartis. dar siek tiek pasivaiksciojom, ir... nutarem alaus (brr, tik jau ne skotisko viskio prasau) isbandyti viename is populiarios aikstes baru. kokteiliu pavadinimai dvelkia baugia aikstes istorija - Meri karstas, Pusiau pakaruoklis ir t.t. Sioj aikstej pasirodo galejai buti pakaras ir uz zmogzudyste, ir uz pavogta avi...
Sekmadienis - sventa diena. Garbes zodis sventa. Nes galu gale galejau savo rankomis paliesti Highlands. Vajei. na ir suzavejo mane zalama, pilys ir "lochai" (brangieji nesikeikiu - taip skotai savo ezerus vadina, ne leikais, bet lochais).Sukandom dantis ir prisijungem prie turistinio autobuso. Absoliuciai ne musu stilius, bet kartais ner kitos iseities. Teko savo isgvyenimus suintensyvinti ir pareguliuoti pagal laika. Ir vis tik, aikciojau, negalejau nustygti sedynej. Publika labai marga - ispanai,brazilai, indai, kinieciai, netgi ciukcia - o tai kaip kitaip rusiskai gali kalbeti.
Taciau mane is koto ismuse kai kurie "turistai". Viena ispane kaip priglaude galva prie savo bernioko peties, tai akis atmerkdavo tik kai galedavo ismukt pertrauku metu i kavinuke kokia. mums tik duok laisvo laiko - jau ir lekiam laukais. pusvalandis? ziu, as jau maklinu i kalvas, kur avinai raguoti pasitinka. juk reik ir saltinio paklausyt, ir zalia kilima pamindziot, ir snieguota virsune paglostyt. kitiems - matyt tik galutinis tikslas Loch Ness - svarbu.
O pasirodo, kad vis tik yra betikinciu Neses egzzitencija. Kaip zinia, legendos praeito amziaus byloja apie kartas nuo karto pasirodancia pabaisa. Neromantikams: vienas gydytojas atostogu metu sumane poksta - zaisla imurkde, nufotografavo ir Times uz gryna piniga "paeme". Sako, kai kurios cia vietines moterys visu laikrasciu nuotraukas issikirpe laiko, porina turistams, kokioj paslaptingoj vietos cia gyvena. O paslapties daugiau as atradau greta esancios pilies griuvesiuose. Tos valandos mano staiga prabudusiai vaizduotei - rojus. Leidausi i pozemius ar i bokstus, visur buvau Kazkuo is praeities.
Musu gidas skotas neblogas. smaikstuolis. skotas tikras. jei pirmojoj keliones dalyje jis mums parode kokias 3 "distillaries" - viskio gamykleles, tai jau antroj daly, kai ir pats gerokai kaustelejo nuo gurksnojimo, net ir tamsoj jis vis kas antra mylia rode tas "aukso varyklas".
pries kelione traukiniu atgal paklausiau net keliu zmoniu - striuardeses ir kontrolieriaus - ar i ta traukini lipam. ne juokais paranoja uzklupo - nesinoretu vidurnakciais tranzuot...
o daba... biciulis atgal... mes i kasdienybe... hehe, vakar asmenine dazo terapija. savo kambari tepliojau. alia kad ir vienspalviai, bet tas procesas ne juokais gydo... nuo ko gydo?? nuo bjauraus oro, keistu minciu, nepasitenkinimo savimi... taciau vertinu cia kiekviena minute... kasdien mokausi vis daugiau dalyku. tai yr gerai. o ir naminiai fainuoliai. mes kaip seima ir vel. pas draugus ziu. kartu is darbo, i darba, i renginius... gerai.
namuos
Niekadejiskai isibroviau i savo pacios praeiti.Dar ne karto neisdrisau grizti i tas vietas, kuriose palikau savo sielos dali. Meluoju. Yra viena vieta (taize vienuolynas), i kuria vis drasiai braunuos, bet ten zinau, kad jausmu gama kis. gal ir ne. bet sugrizti cia, ir dar po ganetinai trumpo laiko - tai jau izulu. Izulu sitaip tasyti jausma uz uso. isdrisau. ejau siandien tais pramintais takais, blukinau veida saulej, zvilgsniu glosciau is naujo atrastus senus iki raukslytes zinomus veidus. sugrizau, kad pabaigciau... pabaigiau...
gal..
hehe, esu niekingu siurprizu meistre. saldziai tryniau delnus markstydamasi, kaip gi sureaguos exkolegos ir brangus draugai tarpudury isdygus. psichologinis eksperimentas - atliktas. nuosirdziausiai pliauksteli katutes durininkas - "vis tik sugrizai" palaimingai nusisypso. "lo, lo. rak jom achad..." tik viena diena. viena diena tik sau leidziu maudytis prisiminimuose ir nutilusiose ziemai bangose.
o ryt - nauja lengva kankinyste... jeruzale... vienas brungus palestinietis zmogas nejuokais supyko, kad tik siandien jam prasitariau snekuciuojantis virtualioj kavinej, jog uzbegau viduriniuosna rytuosna. kad nesuspesiu, teisinuos... o sirdy neramu ir del Hamas... jie sako pastarosiomis dienomis ne visai sutaria tarpusavyje, o izraelio lyginimas zemiau juros lygio vis tik isliko uz pasleptu nuodingu pazadu apie kvepiancias derybas. ir ka... apsisprendimas grubus turi but isdroztas jau ryt.
labanakt.
sventzemej...
yooohh.. nieka sau... siandien saulej maudziau veida. nes jau buvau issiilgus....
vienuolynas, kuriame susirinkimai vyksta, ziopso tiesiai i zydra zydra jura. vajei..... laivai tik sliauzioja po jura... vai, o siandien va uz keliu minuciu jau drosiu i ashdoda. taigis, kaip namo ten. baisus daikts, nes emocijos tik kyla...
. o paskui mazu i jeruzale.. nes ten tai jau tikrai yr brangiu vietu... taigis, mano mielieji bendrabaciai, keliu tosta uz nepabaigtas slaptas svajones...
ajajai...man net baisu dziugauti, nes bilietu rankose dar neturiu...ragas... jau daba viena exnaminuke, pasilikusi Izraeliuje, prisake isimest maudymke... vajei... spangstu daba kaip mazas vaiks... o sako Lietuvoj tyras minusas... brrrrr... spejau pasiraitot klesnes ir pasprukt nuo salciu... o cia regis dalykai klostosi i prieki. Galu gale isikraustem i savo pili pilaite hehe, kiek reiks aptvarkyt ja, bet uztai jau savas kampas. ir lova minksta.... ai... hmm.. ir darbas pradeda judeti... begu.. nes time is low cia bibliotekoj...
